Vakar nulijo lietus ir sodriai žalia spalva padengė vandens ištroškusias pievas, medžius, gėlynus...Išlindau vakarop į lauką ir rodėsi, kad norisi giliau įkvėpti tos gaivos ir gyvybės, kuria dalinasi gamta, pažadinti savo sielą bei jausmus... Ir aš pabudau! Jaudulį ir nerimą pakeitė ramybė, tikėjimas, kad gera būti čia ir gyventi dabar. Vasara bus nelengva, bet įdomi, su išbandymais mums ir mūsų artimiesiems...Bet tikiu, kad ši vasara neišskirs mūsų su senais draugais, o jai pasibaigus galėsime džiaugtis ir atrastais naujais – tokiais, kaip Aistė ir Justas, kurių istorija dar tik prasideda....Jūs mūsų vasaros atradimas!
Dalinamės ištrauka iš Aistės mergvakario.
