Kodėl mane kartais pykina nuo pagyrų tariamam tobulumui? Nes tobulumo iš tiesų nėra. Viskas ką mes apibrėžiame žodžiu „tobula“ yra paties „tobulojo“ sukurta iliuzija, tam kad galėtų manipuliuoti kitų žmonių jausmais ir gauti kaip įmanoma daugiau naudos sau. Sukūręs aplink save nenuginčijamą tobulumo aurą, pradedi gyventi paprasčiau, nes tau nebereikia iš tiesų siekti tobulybės, tavo eilinis žingsnis erdvėje pažyra aukso dulkėmis....Bet kaip žinia -tobulumui ribų nėra. Žmogus nustojęs jo siekti ir besimėgaudamas tik sukurta fantazija apie save griauna pamatus naujiems tobulybės ieškotojam ir atima iš jų galimybę tapti geresniais, protingesniais, talentingesniais. Neužmirškime, kad tobulumo nėra – yra tik troškimas priartėti prie jo kaip įmanoma arčiau. Tie kas nustoja jo siekti tėra savanaudžiai fokusininkai siekiantys apgauti ir taip jais netikinčius žiūrovus....
