Įkvėpkime giliau prisiminimais kvepiančio oro... Užmirškime, kad lauke vis dar boluoja sniegas, o šildymo sezonas vis dar tęsiasi. Atostogos jau alsuoja į nugaras...
Akimirka iš mūsų praeities atostogų : Sirmione, Lago de Garda, Italy
Rodomi pranešimai su žymėmis portretas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis portretas. Rodyti visus pranešimus
Apie jaudulį
...apie jaudulį, kurį išgyvename prieš kiekvieną startą, naują pradžią, ypatingą susitikimą, nepatirtą nuotykį...Apie sparčiau plakančią širdį, virpulį kiekviename kūno lopinėlyje ir nenusakomą norą pakilti... Veržlių, ambicingų ir į tikslą orientuotų žmonių rate tai vadinama - stresu. Mūsų gyvenime tai vadinama - KŪRYBA. Apie jaudulį, kuris mūsų kiekvienos naujos pažinties palydovas, toks jaukus ir laukiamas, suteikiantis naujų jėgų, polėkio ir noro kurti...
Dalinamės trumpomis,bet nuostabiomis pažinties su Julija akimirkomis.
Koks esi tu?
Portretai, kuriuos rodysime šiandien, nėra atsitiktinumas, nors daugelis mus pažįstančių pasakytų, kad kažkas čia ne taip...
JIS: niekada nepritrūkstantis žodžių ir sugebantis per 5 minutes pakeisti 3 pokalbių temas, lakstantis viena maikute po sniegą, negalintis išlysti iš džemperio ir suplyšusių džinsų net eidamas į svečius, vairuojantis automobilį taip, kad gali išgremžti skylę panelėje nagais....
JI: santūri ir tyli, mandagi, gal kiek nuobodoka, bet visada iš visų keblių situacijų traukianti JĮ... Ji nešokinėja parašiutu, bijo aukščio, po darbo ruošia vakarienę ir visada laikosi šiek tiek atokiau nuo visko kas vyksta aplink...
Ar iš tiesų mes esame tokie, kokie atrodome aplinkiniams?
JIS: net sunkiomis akimirkomis žino kurioje pusėje šviesa, jis visada pabaigia tai ko pabaigti negali JI... Jis nėra pakeitęs nei vieno darbo ir tiksliai žino, kas bus po 10 metų. Jis yra tas į kurį JI visada gali atsiremti...
JI: nuolat blaškoma jausmų audrų, galvoje vėjas siekia uraganinį greitį...Ji gyvena tik dėka pokyčių, naujų idėjų ir visko kas netrunka ilgiau nei trejus metus...
JIS - MANO VYRAS JI - MANO ŽMONA
Akmenyje...
Žiūrėjimo į vieną tašką sindromas – liga kuria susergama tą pačią sekundę, kai nebesupranti į kuria pusę eini...kai harmonija tarp jausmų, minčių ir veiksmų išsiderina lyg gitaros stygos – atkartoji tuos pačius akordus, bet skamba jie visai ne taip – be melodijos, be dermės. Bandai „iš klausos“ viską sustatyti į vietas, bet supranti, kad nebepameni kokia tikroji yra dermė. Nori daugiau negu gali...jauti smarkiau negu reikėtų, o kažką pakeisti nėra jėgų...
Mano akimirka
Duok ranką – pakilkim virš žemės ir bent trumpam palikim tai kas yra saugu, apgalvota ir stabilu. Būkim laisvi ir sukilkime prieš tai kas su kiekviena diena tampa neginčijama norma – prieš racionalumą. Patirkime vaizduotės, emocijų ir jausmų galią...Duokime laisvę savo mintimis ir pojūčiams. Įsiklausykime… Ar girdi smilgos kopimą oda? O žiogo melodijos virpesius ar jauti? Pasiimk ore sklandančios ramybės ir harmonijos - ji įkvepia tam kam atrodo nesame pasiruošę...
Krisk ant žolės - svajok, tikėk, mylėk, nekęsk - pasiimk viską ką duoda ši viena laisvės nuo racionalumo akimirka – ji daro stebuklus!
>
Kalbėk akimis
Paklausyk, ką šiandien pasakysiu..o gal tiesiog patylėsiu, kad išgirsčiau ką sakai tu. Ir kalbėk ne lūpomis, o akimis kalbėk - jose niekada nebūna bereikšmių sakinių, kažkieno jau pasakytų frazių... Leisk įsiklausyti į tavo žvilgsnį tyloje, kurioje niekas nesuklaidins. Tyloje, kurios trapumas leis patirti akimirkos grožį. Pažiūrėk į mane ir pasakyk...pasakyk, kaip ošia jūra, kaip kvepia vyšnių žiedai lietui lyjant, ar virpteli kūnas prisilietus... Šnabždėk akimis ir pasakyk ar krantas tai ar rojus?
Sielos erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus, yra tyla. /Antuanas de Sent Egziuperi/.
Saulė...
Žiurėjau šį vakarą kaip leidžiasi saulė į vandenyną ir galvojau apie tai, kad tai žmogus - užmigo ryškiai raudona, laiminga, svajinga... Kokia ji atsibus rytoj? KOKIA? Užgožta niūrių debesų ar tokia pat lengvai apsnūdusi rausva ir po truputėli kildama aukštyn patirs nepakartojamą lengvumo ir ramybės jausmą vartysis debesų pataluose....?
Ar dažnai apie tai pagalvojame atsiguldami, galvodami apie rytoj laukiančius darbus?
Gražaus ryto Jums visiems...
Šis tas apie žodžių badą
Ar Jus kartais aplanko žodžių badas? Aš tai pavadinčiau būsena, kai paties viduje viskas liejasi gražiausiais sakiniais,perteikiančiais rytinės saulės spindulių lytėjimą mieguisto kūno arba alsuojančiais iš toli sklindančia kavos, cigarečių ir Chanel Chance kvapų kompozicija...Būsena, kai atrodo tuoj tuoj visa tai kas viduje buvo sudėliota nuostabiausiomis mintimis bus išsakyta tobuliausia vokaline kalba. Deja, kartais atsitinka taip, kad minčių vertimas žodžiais net iš tolo neprilygsta vidinės kalbos grožiui...ŽODŽIŲ BADAS! Kad jis neištiktų reikia ieškoti harmonijos tarp vidinės ir išorinės kalbos, mokytis savo mintis paversti prasmingu garsu arba tokiems kaip mes - prasmingu vaizdu..
Gražaus žiūrėjimo!
Ačiū Žavei už kantrybę!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)