Žiūrėjimo į vieną tašką sindromas – liga kuria susergama tą pačią sekundę, kai nebesupranti į kuria pusę eini...kai harmonija tarp jausmų, minčių ir veiksmų išsiderina lyg gitaros stygos – atkartoji tuos pačius akordus, bet skamba jie visai ne taip – be melodijos, be dermės. Bandai „iš klausos“ viską sustatyti į vietas, bet supranti, kad nebepameni kokia tikroji yra dermė. Nori daugiau negu gali...jauti smarkiau negu reikėtų, o kažką pakeisti nėra jėgų...
