Lietingo vakaro ieškojimai...

Kodėl mane kartais pykina nuo pagyrų tariamam tobulumui?  Nes tobulumo iš tiesų nėra. Viskas ką mes apibrėžiame žodžiu  „tobula“  yra paties „tobulojo“ sukurta iliuzija, tam kad galėtų manipuliuoti kitų žmonių jausmais ir gauti kaip įmanoma daugiau naudos sau. Sukūręs aplink save nenuginčijamą tobulumo aurą, pradedi gyventi paprasčiau, nes  tau nebereikia iš tiesų siekti tobulybės, tavo eilinis  žingsnis erdvėje  pažyra aukso dulkėmis....Bet kaip žinia -tobulumui ribų nėra. Žmogus nustojęs jo siekti ir besimėgaudamas tik sukurta fantazija apie save griauna pamatus naujiems tobulybės ieškotojam ir atima iš jų galimybę tapti geresniais, protingesniais, talentingesniais. Neužmirškime, kad tobulumo nėra – yra tik troškimas priartėti prie jo kaip įmanoma arčiau. Tie kas nustoja jo siekti tėra savanaudžiai fokusininkai siekiantys apgauti ir taip jais netikinčius žiūrovus....

Po lietaus...

Vakar nulijo lietus ir sodriai žalia spalva padengė vandens ištroškusias pievas, medžius, gėlynus...Išlindau vakarop į lauką ir rodėsi, kad norisi giliau įkvėpti tos gaivos ir gyvybės, kuria dalinasi gamta, pažadinti savo sielą bei jausmus... Ir aš pabudau! Jaudulį ir nerimą pakeitė ramybė, tikėjimas, kad gera būti čia ir gyventi dabar. Vasara bus nelengva, bet įdomi, su išbandymais mums ir mūsų artimiesiems...Bet tikiu, kad ši vasara neišskirs mūsų su senais draugais, o jai pasibaigus galėsime džiaugtis ir atrastais naujais – tokiais, kaip Aistė ir Justas, kurių istorija dar tik prasideda....Jūs mūsų vasaros atradimas!

Dalinamės ištrauka iš Aistės mergvakario.

19-tas aukštas

Apie jaudulį

...apie jaudulį, kurį išgyvename prieš kiekvieną startą, naują pradžią, ypatingą susitikimą, nepatirtą nuotykį...Apie sparčiau plakančią širdį, virpulį kiekviename kūno lopinėlyje ir nenusakomą norą pakilti... Veržlių, ambicingų ir į tikslą orientuotų žmonių rate tai vadinama - stresu. Mūsų gyvenime tai vadinama - KŪRYBA. Apie jaudulį, kuris mūsų kiekvienos naujos pažinties palydovas, toks jaukus ir laukiamas, suteikiantis naujų jėgų, polėkio ir noro kurti...

Dalinamės trumpomis,bet nuostabiomis pažinties su Julija akimirkomis.

Mergaitės, varooom! Arba dvi naujienos: bloga ir gera...

Liūdna žinia mums: kad ir kokie jauni  besijaustume, pabendravę su Emilija ir jos draugėmis supratome, kad tokie jauni kaip jos, mes jau niekada nebebūsime :(
Gera žinia mums: mergaitės pagyrė, kad pagal savo amžių atrodome geriau :)

Šis tas apie žodžių badą

Ar Jus kartais aplanko žodžių badas? Aš tai pavadinčiau būsena, kai paties viduje viskas liejasi gražiausiais sakiniais,perteikiančiais rytinės saulės spindulių lytėjimą mieguisto kūno arba alsuojančiais iš toli sklindančia kavos, cigarečių ir Chanel Chance kvapų kompozicija...Būsena, kai atrodo tuoj tuoj visa tai kas viduje buvo sudėliota nuostabiausiomis mintimis bus išsakyta tobuliausia vokaline kalba. Deja, kartais atsitinka taip, kad minčių vertimas žodžiais net iš tolo neprilygsta vidinės kalbos grožiui...ŽODŽIŲ BADAS! Kad jis neištiktų reikia ieškoti harmonijos tarp vidinės ir išorinės kalbos, mokytis savo mintis paversti prasmingu garsu arba tokiems kaip mes - prasmingu vaizdu..

Gražaus žiūrėjimo!

Ačiū Žavei už kantrybę!