Įkvėpimas grįžo...mes susėdome
išgerti arbatos ir po ilgo atviro pokalbio su palengvėjimu apsikabinome... Tik
va niekas nesakė, kad įkvėpimas taip apsunkins mano gyvenimą ir bandymas būti savimi
bei grįžimas į nuolatines emocines perkrovas bus toks sudėtingas...bet juk
niekas nesakė, kad būti savimi yra lengva. Kur kas lengviau rodyti save tokį koks nesi iš
tiesų, stengtis būti geresniu už kitus, varžytis dėl pripažinimo, būti visų
sričių žinovu, turėti 100 gyvenimo
tikslų ir slėpti savo tikrąją prigimtį siekiant būnant pripažintu tarp
„teisingų“ žmonių.
Visai nesenai buvau pokalbyje dėl
darbo ir manęs ten paprašė papasakoti apie save...Aš akimirkai sustingau ir
neturėjau ką pasakyti...į galvą lindo daugybė minčių, kurios visai nebuvo
„teisingos“... Aš Jums netinku... aš mėgstu ryte ilgai miegoti, o naktį dirbti
iki paryčių, man patinka vakariniai pokalbiai su savo įkvėpimu, aš kalbu daug apie
viską ir tuo pačiu apie nieką, kartais tiesiog ilgai tyliu, aš pailsiu kaip per
dieną tenka nueiti 15 kilometrų
ant pečių tempiant kuprinę su fotoaparatais ir verkiu iš laimės, kad man taip
pasisekė...O dabar labiausiai norėčiau atsisveikinti, uždaryti jūsų nuostabaus ofiso duris, nusileisti iš padangių
puikiu metaliniu liftu bežiūrint į dailiai nuvaškuotus juodus vyriškus batus,
iškrakmolytus baltinius, bei tobulai sukirptus kostiumėlius ir niekada daugiau
su jumis nebesusitikti, nes mano gyvenimo planas yra kitoks ir aš pagaliau
noriu būti savimi...
Jurga
Akimirka iš archyve atsiradusių atostogų.
1 komentarai (-ų):
Labai labai patinka. ;)
Rašyti komentarą