Mūsų siaubukas :)

Mūsų namuose trumpam buvo apsigyvenęs siaubukas. Nedidukas, maždaug metro keturiolikos centimetrų, penkių su puse metų amžiaus. Bet koks  galingas! Mūsų namuose vertė viską aukštyn kojom ir užgrobęs teritoriją paėmė mus į nelaisvę!  Įvairiausiais būdais bandėme ištrūkti  iš jo įsakymų, rūstumo ir nurodymų pilno pasaulio. Bandėme pabėgti slapta, bet jis mus „perkando“ ir grąžindavo ten kur buvome pradėję. Pamėginome siaubuką papirkti, bet tai gelbėdavo mus tik labai trumpam. Išmėginome susitartimo taktiką ir kurį laiką mums netgi pavykdavo, bet galiausiai turėdavome grįžti į pralaimėjusiųjų poziciją. Netekę kantrybės blaškydavomės po namus bumbėdami vis garsiau ir garsiau, bet mūsų siaubuko tai negąsdino...Galų gale mes pavargome ir nuleidę rankas palikome jį karaliauti vieną, o patys grįžome prie savo kasdienių užsiėmimų... Siaubuko įsakymai skambėjo vis tyliau, nurodymų sąrašas sutrumpėjo, o jo valdingiausias žodis NE mūsų namuose skambėjo vis rečiau, ir mes pagaliau pajutome laisvę!
Siaubuką pradėjome vadinti Arijuku ir labiausiai už viską pasaulyje norėtume visada matyti štai tokį jo žvilgsnį:

Šis tas apie švenčių laukimą

Atbuline tvarka pradedame skaičiuoti ir laukti...šešios, penkios, keturios, trys, dvi, viena... KALĖDOS! Šiandien pagalvojau, kad man kur kas maloniau skaičuoti tas dienas ir laukti, laukti, laukti: galvoti apie brangius žmones, uosti kepamų pyragų kvapus, pakuoti mielas dovanėles, rašyti atvirukus ir laukti... Tas laukimas  - ypatingas! Užplūsta ramuma, širdis prisipildo pakilaus džiugesio, visos problemos paskęsta gazdikėlių, cinamono, imbiero kvapų jūroje... 

Jaukaus švenčių laukimo linkime, mus jau antrą kartą aplankusiems Indrei, Audriui ir gražioms linksmoms Jų mergytėms! 

Labas rytas, Žiema!

Tingus pasirąžymas lovoje, žvilgsnis pro langą ir džiaugsmingas šūksnis - SNIEGAS! Burnoje pajutau imbierinių sausainių skonį, cinamono kvapą, išgirdau atbildančių nykštukų žingsnius... 

Gražaus švenčių laukimo linkime Gintarei ir Smiltutei :) Smagu jus buvo vėl pamatyti!  

Nauja pažintis :)

Vieną saulėtą vasaros dieną Arijus susipažino su gipsu.

Joninių lietus

Buvo ypatinga grįžti atgal ir stebėti tai, kas kažkur jau matyta, o greičiausiai iš šalies žiūrėti savo paties išgyventą akimirką.. Ačiū mažajam, kad jis grąžina į laikus kuriuos dažnai manau esu jau išaugęs. Jautiesi kietas du ratus išmainęs į 160 arklių variklį ir neperšlampamus batus... Tą Joninių vakarą aš grįžau ten kur pradėjau.. buvo labai gera!

En Provence

...visai neseniai grįžome iš Provanso. Žvelgėme į neaprėpiamus levandų laukus, tyrą žydrą dangų, kvėpėme į save gaivų Viduržemio jūros orą ir mėgavomės ramybe, kūrybingumu bei natūralia pastele alsuojančiais namais. Mus maloniai priėmė ir Lambrusca vaišino namų šeimininkai M. Arvydas et Mme Judrė. Pasidžiaukite su mumis ypatingos kelionės akimirkomis, šviesiais, šiltais ir jaukiais šeimos jausmais.

Au revoir cher amis!

Nepaminėjau, kad Mme. Judrė kuria ypatinga Provanso dvasia : http://www.judresgalerija.lt/

http://www.facebook.com/pages/Provanso-Seses/109137872493118

"Dviratininkas". Iš šulinėlio užrašų...

...tai buvo balandžio 5-tosios pavakarys...Margučiai išridenti ir sudaužyti, kaip ir mažo dviratininko viltys užbaigti sėkmingai savo pirmąjį ratą. Pasimaišė dviratininko kelyje šulinėlis, kuris ir užrašė šią istoriją: