Vasara visam gyvenimui...

Nesuprantu, kur ji dingo? Dar bandau visomis išgalėmis įkvėpti  jos nepakartojamo lelijų, rožių, jazmino aromato bet jis išsisklaidė, pasiklydo šalikais, pirštinėmis ir auliniais batais apsimuturiavusių žmonių minioje...Vis dar bandau pajusti jos akinamą žvilgsnį ir šiltą alsavimą, deja...Šilčiau įsisupu į pledą ir apsikabinu puodelį šiltos arbatos..Vasara mane paliko, iškeliavo nepastebėta, uždarė duris ir prasidėjo atrodo niekada nesibaigsiantis žvarbus ruduo...

Agnės ir Donato prisiminimuose ši vasara visada bus ypatinga niekada nesibaigianti, niekada neužmirštama ir visada tokia pat reikšminga. Tai bus jų oazė į kurią jie griš nusiraminti, įgauti jėgų ir tikėjimo vienas kitu. Tai buvo jų vasara ir jų jaudinanti meilės diena, sugraudinusi mane iki ašarų savo tikrumu, natūralumu ir meile...

Bukite laimingi, jūs nuostabūs!