Joninių lietus
Buvo ypatinga grįžti atgal ir stebėti tai, kas kažkur jau matyta, o greičiausiai iš šalies žiūrėti savo paties išgyventą akimirką.. Ačiū mažajam, kad jis grąžina į laikus kuriuos dažnai manau esu jau išaugęs. Jautiesi kietas du ratus išmainęs į 160 arklių variklį ir neperšlampamus batus... Tą Joninių vakarą aš grįžau ten kur pradėjau.. buvo labai gera!
Mano akimirka
Duok ranką – pakilkim virš žemės ir bent trumpam palikim tai kas yra saugu, apgalvota ir stabilu. Būkim laisvi ir sukilkime prieš tai kas su kiekviena diena tampa neginčijama norma – prieš racionalumą. Patirkime vaizduotės, emocijų ir jausmų galią...Duokime laisvę savo mintimis ir pojūčiams. Įsiklausykime… Ar girdi smilgos kopimą oda? O žiogo melodijos virpesius ar jauti? Pasiimk ore sklandančios ramybės ir harmonijos - ji įkvepia tam kam atrodo nesame pasiruošę...
Krisk ant žolės - svajok, tikėk, mylėk, nekęsk - pasiimk viską ką duoda ši viena laisvės nuo racionalumo akimirka – ji daro stebuklus!
>
Kalbėk akimis
Paklausyk, ką šiandien pasakysiu..o gal tiesiog patylėsiu, kad išgirsčiau ką sakai tu. Ir kalbėk ne lūpomis, o akimis kalbėk - jose niekada nebūna bereikšmių sakinių, kažkieno jau pasakytų frazių... Leisk įsiklausyti į tavo žvilgsnį tyloje, kurioje niekas nesuklaidins. Tyloje, kurios trapumas leis patirti akimirkos grožį. Pažiūrėk į mane ir pasakyk...pasakyk, kaip ošia jūra, kaip kvepia vyšnių žiedai lietui lyjant, ar virpteli kūnas prisilietus... Šnabždėk akimis ir pasakyk ar krantas tai ar rojus?
Sielos erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus, yra tyla. /Antuanas de Sent Egziuperi/.
Saulė...
Žiurėjau šį vakarą kaip leidžiasi saulė į vandenyną ir galvojau apie tai, kad tai žmogus - užmigo ryškiai raudona, laiminga, svajinga... Kokia ji atsibus rytoj? KOKIA? Užgožta niūrių debesų ar tokia pat lengvai apsnūdusi rausva ir po truputėli kildama aukštyn patirs nepakartojamą lengvumo ir ramybės jausmą vartysis debesų pataluose....?
Ar dažnai apie tai pagalvojame atsiguldami, galvodami apie rytoj laukiančius darbus?
Gražaus ryto Jums visiems...
Šis tas apie žodžių badą
Ar Jus kartais aplanko žodžių badas? Aš tai pavadinčiau būsena, kai paties viduje viskas liejasi gražiausiais sakiniais,perteikiančiais rytinės saulės spindulių lytėjimą mieguisto kūno arba alsuojančiais iš toli sklindančia kavos, cigarečių ir Chanel Chance kvapų kompozicija...Būsena, kai atrodo tuoj tuoj visa tai kas viduje buvo sudėliota nuostabiausiomis mintimis bus išsakyta tobuliausia vokaline kalba. Deja, kartais atsitinka taip, kad minčių vertimas žodžiais net iš tolo neprilygsta vidinės kalbos grožiui...ŽODŽIŲ BADAS! Kad jis neištiktų reikia ieškoti harmonijos tarp vidinės ir išorinės kalbos, mokytis savo mintis paversti prasmingu garsu arba tokiems kaip mes - prasmingu vaizdu..
Gražaus žiūrėjimo!
Ačiū Žavei už kantrybę!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)